Rugpjūčio 19d. Kauno miesto savivaldybėje vyko konferencija „Vaikai ir jaunimas šiuolaikinėje visuomenėje: iššūkiai ir galimybės“, kurią organizavo organizacija Lietuvos Caritas ir Kolpingo kolegija. Konferencijos metu buvo apžvelgta 16-29 metų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių situacija šiuolaikinėje visuomenėje. Taip pat buvo atsakoma į klausimus apie kylančias problemas bei galimybės pasirengti bei sėkmingai integruotis į darbo rinką.
Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Arkivyskupas pažymėjo jaunimo svarbą mūsų visuomenėje, tačiau teigė pastebintis, kad daliai jaunų žmonių kartais pritrūksta vidinės motyvacijos bei noro siekti, būti ryžtingais. Pasak arkivyskupo, jaunimas turi būti toks, kad savo energija uždegtų visus, esančius šalia.
Pasveikinti visų susirinkusiųjų atvykęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas negailėjo gerų žodžių visoms organizacijoms, ugdančioms jaunus žmonės ir teigė, jog visi susivieniję mes turime sustiprinti jaunimą kurti ir planuoti gyvenimą Lietuvoje.
Bene didžiausia motyvacija ir pastiprinimas jaunam žmogui imtis iniciatyvos žodžiai: „Tu gali“, teigė savo pranešimą pradėdama Kauno arkivyskupijoje su jaunimu dirbanti Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Įmanoma užkrėsti jaunimą geru pavyzdžiu, įmanoma paskatinti imtis naujų patirčių ir integruoti jį darbą, savo mintimis dalijosi V. Spangelevičiūtė-Kneižienė. Su jaunais žmonėmis reikia dirbti ir suteikti jiems tokią veiklą, kuri jam būtų naudinga, pasakojo jau penkiolika metų su jaunimu dirbanti Vaida.
Kad jauni žmonės – mūsų ateitis, savo pranešime argumentuodama pasakojo Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Jūratė Matikovienė. „Šioje vietoje turime būti realistais ir rūpintis, kad jauni žmonės neišvyktų iš Lietuvos“, – teigė J. Matikovienė.
Kolpingo Kolegijoje dirbanti Rasa Didžiulienė pasakojo, kokius metodus taiko dirbdama su 16-29m. nedirbančiais ir nesimokančiais jaunuoliais. R. Didžiulienė teigė, kad yra daugybę programų ir motyvacinių priemonių, padaryti taip, kad jauni žmonės norėtų siekti savo tikslų. Specialistė pasakojo, kad pirmiausia ugdomi įgūdžiai, praversiantys darbo paieškoms: gyvenimo aprašymo rašymas, pirmasis pokalbis su darbdaviu ir pan. „Jeigu Jūs norite geresnės ateities, privalote patys ją susikurti“, cituodama A. Kolpingo žodžius, savo pranešimą baigė R. Didžiulienė.
Konferencijoje dalyvavo ir savo patirtimi dalijosi Dr. Živilė Navikienė, kuri teigė, jog jaunimas turi puikias galimybes įsilieti į neformaliojo ugdymo veiklą. Ir ne tik jaunimas, bet visi, norintys mokytis šalia darbo dar kažką veikti. Tai gali būti savanorystė, kalbų mokymąsis, šokių būrelių lankymas ir t.t. Apie galimybes mokytis ir įgyti specialybę konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi Justina Čivilytė iš Panevėžio profesinio rengimo centro. Specialistė teigė, kad vis daugiau profesinio centro mokinių – baigę aukštąsias mokyklas, o tai reiškia, kad trūkumas praktinio darbo įgūdžių, labai didelis.
Prasmingus darbus mūsų visuomenėje, ugdant jaunus žmones, daro vaikų dienos centrai. Vaikų dienos centrų asociacijos pirmininkas Haris Urvinis, konferencijoje papasakojo, kokios paslaugos yra teikiamos vaikų dienos centruose, kuo tai naudinga ir kaip svarbu juos išlaikyti ir išsaugoti.
Užtikrintai ir motyvuojančiai jaunimui galimybes pristatė Akvilė Žiaunienė iš Panevėžio verslo konsultacinio centro. Specialistė papasakojo, kokias galimybes jauni žmonės turi pradėti verslą. Daugelis jaunų žmonių nepasiginčys, jog kartais netrūksta gerų minčių idėjų, tačiau be pradinio solidaus kapitalo, vargiai ką galima padaryti. A. Žiaunienė išvardijo galimybes, kuriomis jaunimas, bendradarbiaudamas su darbo birža ar verslo konsultaciniu centru, gali pasinaudoti, įkuriant verslą ir plėtojant kitas idėjas.
Konferencija organizuota panaudojant Europos struktūrinių fondų paramą, baigiant įgyvendinti projektą „ESU! (Savo gyvenimo kalvis!)”. Konferencijoje dalyvavę specialistai visi, kaip vienas kartojo, jog jauni žmonės turi galimybes įsitvirtinti į darbo rinką, į visuomeninį gyvenimą, tačiau tam reikia visų mūsų pastangų. Nepaleisti vienų žmonių kabintis į gyvenimą, tačiau padėti jiems pažinti save, įsiklausyti ir suprasti, kad jo svajonių įgyvendinimui yra pasiruošę padėti visi.